Poliklinika, kuri kuria ateitį: Druskininkų PSPC – oficiali Vilniaus universiteto mokslo bazė

Apie jaunųjų medikų ugdymą ir pastaraisiais metais akivaizdžiai matomus pokyčius kalbėjomės su Druskininkų pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) direktore Egle Matiene ir jos pavaduotoju Jonu Stankevičiumi – žmonėmis, kurių energija, atvirumas bei požiūris į komandą įkvepia pasitikėjimo ir nepalieka abejingų.

– Kaip sutikote žinią, kad tapote Vilniaus universiteto rezidentūros baze?

Eglė: Tai mums – labai svarbus žingsnis. Ir ne tik simboline, bet ir labai praktine prasme. Jau kurį laiką esame LSMU (Kauno klinikų) rezidentūros bazė, o dabar, kai mūsų darbą įvertino ir Vilniaus universitetas, tai tapo savotišku kokybės ženklu – įvertinimu už tai, kaip dirbame, kokią aplinką ir sąlygas kuriame.

Tai reiškia, kad dar plačiau galime prisidėti prie šeimos gydytojų rengimo, dalintis sukaupta patirtimi ir – kas mums labai svarbu – paskatinti jaunus specialistus rinktis darbą Druskininkuose. Tai reali galimybė stiprinti mūsų komandą ir kurti tvarią gydymo įstaigos ateitį.

Jonas: Ši žinia svarbi ne tik mums, bet ir visai Druskininkų bendruomenei. Į mūsų įstaigą ateina jauni gydytojai, atsinešantys šiuolaikišką požiūrį, naujausias žinias ir entuziazmą. Tai – ne tik garbė, bet ir atsakomybė. Dalyvaujame naujos kartos šeimos gydytojų ugdyme, tuo pačiu nuolat stipriname ir savo komandos kompetencijas. Tai – procesas, kuris duoda naudos visiems –  ir medikams, ir pacientams.

– Kaip Jums pavyko pasiekti tokį statusą? Ar tai buvo Jūsų iniciatyva?

Eglė: Taip, šis procesas prasidėjo nuo mūsų iniciatyvos. Patys inicijavome vertinimo procedūrą: pateikėme paraišką, kartu su visais reikalingais dokumentais, įrodančiais, kad atitinkame griežtus reikalavimus. Taip pat pristatėme informaciją apie mūsų specialistų kvalifikaciją, įstaigos techninę bazę ir galimybes. Procesas buvo gana ilgas – vertino apie septynis mėnesius, tačiau džiaugiamės, gavę teigiamą sprendimą. Dabar jau ruošiamės pasirašyti trišalį susitarimą su Sveikatos apsaugos ministerija ir Vilniaus universitetu.

Jonas: Vertinimo metu reikėjo pateikti išsamius duomenis – ar turime pakankamai patyrusių specialistų, ar sudarytos tinkamos sąlygos. Taip pat reikėjo aiškiai nurodyti, kurių studijų metų rezidentus ketiname priimti – ar pirmų, antrų, trečių, ar ketvirtų kursų. Mes planuojame priimti visus – nuo pirmakursių iki ketvirtakursių.

– Ar rezidentai jau yra dirbę pas Jus? Kokie  jų įspūdžiai?

Eglė: Druskininkų PSPC jau turėjo rezidentę iš Kauno. Praktikos metu ji įgijo daug vertingų praktinių įgūdžių, o po trijų mėnesių aiškiai pasakė, kad ketvirtaisiais studijų metais norėtų sugrįžti pas mus. Tai – labai geras ženklas. Ji įgavo savarankiškumo, atsakomybės, o kartu jautėsi palaikoma mūsų kolegų. Mikroklimatas čia tikrai labai geras – mentoriai kompetentingi ir atviri, kolegos visada pasiruošę padėti, o administracija suteikia laisvę planuoti savo darbą. Būtent ši laisvė ir pasitikėjimas motyvuoja.

Jonas: Manau, kad rezidentūros bazės statusas yra didelė nauda ne tik mums, bet ir visam miestui. Rezultatai bus matomi po kelerių metų, tačiau tai – strateginė investicija į ateitį. Minėta rezidentė rimtai svarsto po studijų su šeima atvykti dirbti į Druskininkus, o tai rodo, kad čia jai buvo sukurtos puikios sąlygos tobulėti.

– Teko girdėti kad teikiate ir finansinę paramą studentams?

Eglė: Taip, yra bendras projektas su Sveikatos apsaugos ministerija, kuriame savivaldybė yra pagrindinis pareiškėjas, o mes – partneriai. Projektas leidžia apmokėti mokslą vienam šeimos gydytojui rezidentui ir penkioms slaugytojoms, jeigu jie įstoja į mokamą studijų vietą. Manau, kad labai svarbi yra finansinė paskata būsimiems sveikatos priežiūros specialistams.

Be to, ir rezidentams numatyta finansinė paskata – priedas prie algos, jei jie atlieka praktiką pas mus.

Jonas: Raginame ne tik gydytojus, bet ir slaugytojus galvoti apie karjerą medicinoje. Jei kas nors perskaitys šį straipsnį ir nuspręs studijuoti slaugą, tai jau bus didelė nauda. Dabar slaugytojai, baigę mokslus, dažnai pasuka į kosmetologiją arba išvyksta į užsienį, o mes norime juos paskatinti likti dirbti Druskininkų PSPC.

– Druskininkų PSPC veidas pastebimai keičiasi – įstaiga gražėja, modernėja, pasiūlo vis naujų paslaugų. Kaip tokie pokyčiai paveikė komandą?

Eglė: Pokyčių tikrai daug – ir jie jaučiami ne tik išorėje. Žinoma, atnaujinta infrastruktūra ir didesnis darbo komfortas yra svarbūs, tačiau man visada svarbiausi – žmonės. Įstaigos širdis – tai komanda ir mikroklimatas, kuriame dirbame kasdien.

Nuo tada, kai pradėjau vadovauti, įvyko pakankamai intensyvi kartų kaita. Natūralu, kad komanda formuojama nuolat, tačiau šiandien galiu pasidžiaugti – turime tikrai subalansuotą kolektyvą – nuo ilgametę patirtį turinčių specialistų iki jaunų, kupinų idėjų kolegų. Šis balansas jaučiamas visur – nuo šeimos medicinos, psichikos sveikatos skyriaus iki registratūros ir laboratorijos.

Kaip vadovei, man itin svarbu, kad kiekvienas darbuotojas galėtų save realizuoti, jaustųsi girdimas ir vertinamas. Norime sukurti erdvę, kurioje gimsta naujos idėjos, jos įgyvendinamos, o patirtimi dalijamasi natūraliai – be hierarchijos barjerų.

Labai vertinu tai, kad pas mus vis stiprėja tarpusavio pasitikėjimas. Atvirumo kultūra nesusiformuoja per naktį, bet mes nuosekliai einame šiuo keliu. Matau, kad mūsų komandoje ryšiai grindžiami pagarba, pasitikėjimu ir bendra vizija. O tai sukuria emociškai saugią aplinką – svarbiausią sąlygą augimui ir profesine, ir žmogiškąja prasme. Ir tai mane nuoširdžiai džiugina bei įkvepia stengtis dar labiau.

– Ar žmonės noriai jungiasi prie Jūsų kolektyvo?

Eglė: Tikrai taip. Galiu drąsiai teigti, kad esame labai patraukli darbovietė daugeliu aspektų.

Jonas: Šiuo metu, kaip ir visoje Lietuvoje, sunkiausia surasti šeimos gydytojų, vaikų ir paauglių psichiatrų, bet šiuo klausimu aktyviai dirbame. Dalyvaujame universitetų organizuojamose rezidentūros bazių mugėse, bendraujame su LSMU, VU studentų atstovybe, vykdome aktyvią komunikaciją, stengiamės būti matomi viešojoje erdvėje. Visas šių priemonių kompleksas duoda rezultatų. Manau, kad esame patrauklūs ne tik dėl geros darbo atmosferos, bet ir dėl realios galimybės save realizuoti profesinėje srityje.

– Galbūt yra sritis, kurioje jaučiatės stipresni už regiono konkurentus?

Eglė: Taip tikrai. Labai džiaugiamės savo psichikos sveikatos centru – ir ambulatoriniu, ir dienos stacionaru. Turime tikrai išskirtinai stiprią ir visiškai suformuotą komandą: nuo socialinio darbuotojo iki vaikų ir paauglių psichiatro. Psichikos sveikatos priežiūra išties yra labai jautri sritis, kurioje labai svarbu užtikrinti paslaugų prieinamumą, kompleksiškumą ir tęstinumą. Todėl kiekvienas komandos narys yra labai svarbus.

Kaip minėjo Jonas, gydytojus specialistus surasti nelengva, tačiau mes nepaprastai džiaugiamės, turėdami net keturis suaugusiųjų ir vieną vaikų bei paauglių psichiatrę. Pastaroji specialistė nuo gegužės dirba didesniu krūviu nei iki tol. Tai leido sutrumpinti vizito laukimo laiką vaikams nuo 7 iki 1 savaitės. Taip pat psichikos sveikatos srityje darbuojasi dvi medicinos psichologės, psichoterpeutai, specializuotus mokslus baigusios slaugytojos, meno terapeutė… Tokios komandos išties galima pavydėti!

– Kokių naujų paslaugų siūlote pacientams?

Eglė: Manau, kad pacientui didžiulis privalumas yra vienoje vietoje gauti daug paslaugų. Žinoma, labai plėstis mes negalime, nes esame pirminės sveikatos priežiūros centras, tačiau ten, kur įmanoma, visada ieškome galimybių. Pavyzdžiui, ne taip seniai pradėjome teikti dantų balinimo paslaugą. Naudojame moderniausias medžiagas ir galime pasiūlyti ne žemesnio, nei privačiame sektoriuje, lygio paslaugas konkurencingomis kainomis. Taip pat jau metus teikiame burnos higienos paslaugas.

Kitos naujienos – ergoterapija, kineziterapija, psichoterapija. Be to, atliekame visus (anksčiau dalies iš sudėtingesnių nedarydavome) biocheminius tyrimus, kuriuos net be gydytojo paskyrimo galima pasidaryti mokamai, atėjus tiesiai iš gatvės – reikia tiesiog paspausti mygtuką registratūroje.

Planuojame pradėti teikti šeimų lankymo paslaugą. Kol kas labai plėstis nenoriu. Jeigu trumpai – specialius mokymus praėjusi slaugos arba akušerijos specialistė namuose lankys besilaukiančias mamas ar vaikučius iki 2 metų auginančias šeimas. Bus mokoma žindymo, kūdikio priežiūros, teikiama emocinė pagalba. Tuo tikslu įsigijome naują elektromobilį, kurio pristatymo laukiame rudenį, įvairios įrangos.

– Infrastruktūra, jos atnaujinimas, be abejo, yra svarbūs, o kaip darbuotojų kompetencijos? Kokia situacija dėl kvalifikacijos kėlimo PSPC viduje?

Eglė: Be abejo, infrastruktūros atnaujinimas yra svarbus aspektas, siekiant užtikrinti kokybiškas paslaugas pacientams, tačiau lygiai taip pat svarbus dėmesys yra skiriamas ir mūsų darbuotojų kompetencijų ugdymui. Mūsų įstaigos stiprybė – tai kvalifikuotas ir nuolat tobulėjantis kolektyvas.

Pastaraisiais metais didelis dėmesys visiems mūsų darbuotojams skiriamas kvalifikacijos kėlimo galimybėms specializuotose medicinos ir bendrųjų kompetencijų srityse. Skatiname nuolatinį profesinį tobulėjimą – organizuojame vidinius mokymus, dalyvaujame nacionalinėse ir tarptautinėse konferencijose, bendradarbiaujame su mokymo įstaigomis. Darbuotojams suteikiamos galimybės vykti į stažuotes, dalyvauti mokymų programose pagal jų specializacijas. Be specialybės kvalifikacijos kėlimo, rengiame ir bendrųjų kompetencijų mokymus – streso valdymo, emocinio intelekto, konfliktų sprendimo. Įstaigos žmonės dalyvauja noriai – tai sustiprina komandą ir kuria gerą atmosferą darbe.

– Kaip dar stiprinate kolektyvą? Ar vyksta komandą vienijantys renginiai?

Eglė: Taip, puoselėjame gražias tradicijas, kurios mus vienija jau ne vienerius metus. Jau dešimt metų iš eilės organizuojame vasaros plaukimą baidarėmis – dalyvauja ne tik darbuotojai, bet ir jų šeimos, tad tai jau tapo gražia kolektyvo tradicija. Be to, rengiame pėsčiųjų ir dviračių žygius, lankomės kultūriniuose renginiuose, koncertuose. Žiemą visada susitinkame kalėdiniuose vakaruose. Tokie susibūrimai stiprina tarpusavio ryšius ir kuria šiltą, palaikančią atmosferą komandoje.

– Ar žmonės noriai dalyvauja?

Eglė: Labai džiaugiuosi, kad šiemet tradicinėje Kurorto šventės eisenoje dalyvavo net 50 iš 120 mūsų darbuotojų. Tai – beveik pusė viso kolektyvo! Manau, tai puikiai atspindi mūsų bendruomeniškumą ir norą būti kartu ne tik darbe, bet ir už jo ribų. Ši eisena taip pat jau tapo gražia mūsų tradicija, kuriai kasmet su džiaugsmu ruošiamės ir į ją įsitraukiame.

– Kokie planai Druskininkų PSPC laukia artimiausiu metu?

Eglė: Šiuo metu džiaugiamės labai reikšmingu laimėjimu – kartu su partneriais iš Lenkijos įgyvendinsime INTERREG projektą, kuris leis modernizuoti paslaugas psichikos sveikatos srityje. Vienas iš pagrindinių pokyčių – sutikimo formų skaitmeninimas: pacientas galės visus reikalingus dokumentus užpildyti per planšetę, dar prieš vizitą. Tai pastebimai sutrumpins apsilankymo laiką ir palengvins darbą mūsų specialistams. Šiuo metu viskas vis dar pildoma ranka, tad tai – tikrai didelis žingsnis į priekį.

Dar viena labai svarbi naujovė – planuojame įrengti sensorinį kambarį vaikams. Jis atsiras ketvirtajame aukšte, šalia dienos stacionaro. Patalpos jau dabar gražiai įrengtos, darbuotojai patys prisideda prie jaukios aplinkos kūrimo. Šis kambarys bus ypač naudingas, dirbant su vaikais, turinčiais emocinių ar elgesio sunkumų – tai suteiks galimybę taikyti inovatyvias terapijas saugioje, raminančioje aplinkoje.

Taip pat planuojame tarptautinius mokymus mūsų komandai, kad galėtume toliau augti, dalytis patirtimi ir taikyti geriausią praktiką.

Jonas: Taip pat svarbu paminėti, kad nuo liepos mėnesio, būdami koordinuojanti įstaiga Druskininkų sveikatos centre, kartu su Druskininkų ligonine pradedame įgyvendinti naują iniciatyvą – „žaliąjį koridorių“ kardiologijos pacientams. Tai reiškia, kad pacientai, kuriems reikalinga skubi kardiologo pagalba, ją gaus greičiau ir efektyviau. Šis sprendimas padės sutrumpinti laukimo laiką ir užtikrins savalaikę pagalbą rizikos grupės pacientams.

– Ir pabaigai – kas svarbiausia Jūsų įstaigai šiandien?

Eglė: Svarbiausi yra žmonės. Ir tie, kurie pas mus dirba, ir tie, kurie pas mus gydosi. Jei reikėtų apibendrinti mūsų požiūrį vienu sakiniu, jis skambėtų taip: „Poliklinika, kuri keičiasi ne tik išore, bet ir vidumi.“ Ir tai ne apie įvaizdį – tai apie turinį.

Norime, kad žmonės matytų ir jaustų šį pokytį. Atnaujiname ne tik pastatus ar įrangą, bet ir vidinę kultūrą: keičiasi požiūris, atsiranda naujų idėjų, prisijungia nauji kolegos, stiprėja bendruomeniškumas. Tai – tikras, gyvas virsmas.