Aktualijos
KODĖL SVARBU SKIEPYTIS NUO COVID-19 LIGOS
2021 01 14Kiekvienas žmogus, taip pat ir gyvūnas, turi specialią organų bei audinių sistemą, kuri organizmą apsaugo nuo kenksmingų mikroorganizmų, svetimų baltymų ir kitų genetiškai netinkamų medžiagų. Imunitetas nėra kažkoks vienas organas ar veiksnys – jį sudaro kraujo ląstelės, limfmazgiai, blužnis, kepenys, užkrūčio liauka. Visi jie turi savo funkcijas imuninės sistemos veikloje, kad ji gerai funkcionuotų.
Paprasčiau kalbant, imuninė sistema geba atpažinti svetimas (infekcines ir neinfekcines) medžiagas, jas identifikuoti ir pašalinti iš organizmo. Imunitetas – tai unikali visuma sistemų ir mechanizmų, padedančių organizmui išsaugoti savo genetinį vientisumą, be jo gyvybė būtų neįmanoma. Imunitetas ypatingas tuo, kad jis būna dvejopas: įgimtas ir įgytas. Be to, jo negalima pakeisti per kelias dienas kažko daugiau pavalgius ar išgėrus.
Įgimtas imunitetas yra paveldimas, todėl kartais vadinamas genetiniu. Tokio imuniteto pavyzdys gali būti tai, jog paprastai žmogus neužsikrečia gyvūnų ar augalų ligų sukėlėjais (pvz., šunų arba galviju maru) ir neserga jų ligomis. Analogiškai – daugelis gyvūnų yra neimlūs žmogaus infekcinių ligų sukėlėjams.
Įgytas imunitetas turi būdingą specifiškumą, t. y. jis jautrus kitų infekcinijų sukėlėjams. Imunitetas įgyjamas dviem būdais: persirgus tam tikra infekcine liga arba organizmą imunizuojant (vakcinuojant) nuo tos ligos. Paprasčiau kalbant, įgytas imunitetas būna natūralus (poinfekcinis) ir dirbtinis (povakcininis).
Įgytas imunitetas yra aktyvus, nes telkiasi organizmo gynybinės jėgos: pasigamina specifinių antikūnų. Įgytas natūralus ar dirbtinis imunitetas būna ne tik aktyvus, bet ir pasyvus. Jis susidaro, kai į organizmą patenka jau pasigaminusių antikūnų arba ląstelinių elementų iš kito imunitetą turinčio asmens. Tokį pasyvų natūralų imunitetą turi naujagimiai. Kūdikiai jį įgyja iš mamos dar būdami gimdoje, t. y. antikūnų jie gauna per mamos kraują. Pasyvus natūralus imunitetas naujagimiams gali būti perduotas ir per motinos pieną.
Įgytas pasyvus dirbtinis imunitetas būna tada, kai profilaktikos ar gydymo sumetimais suleidžiama imunizuoto (dažniausiai liga persirgusio) žmogaus ar gyvulio kraujo su ten jau esančiais antikūnais. Įgytas imunitetas genetiškai nepaveldimas, o antikūnai susiformuoja prieš konkrečius mikroorganizmus (pavyzdžiui, pasiskiepijus gripo vakcina – prieš konkretų gripo virusą).
Įgytas (specifinis) imunitetas yra neaktyvus, kol organizmas nesusiduria su antigenu, t. y. svetima organizmui medžiaga. Vadinasi specifinis imunitetas aktyvuojamas, kai susergama. Organizmas tokiu atveju geba labai specifiškai atskirti skirtingus mikroorganizmus ir keičia imuninio atsako intensyvumą bei pasireiškimo greitį po pakartotinio susidūrimo su antigenu (antrinis imuninis atsakas arba imuninė atmintis).
COVID-19 virusas, kad patektų į organizmo ląsteles, naudoja savo išoriniame sluoksnyje esantį dyglio baltymą (angl. spike protein) ir taip sukelia ligą.
Vakcinos nuo COVID-19 ligos yra pagamintos naudojant adenovirusų šeimos virusą, kuris modifikuojamas taip, kad savo sudėtyje turėtų SARS-CoV-2 dyglio baltymą koduojantį geną. Pats adenovirusas negali daugintis ir todėl nesukelia ligos. Suleidus vakciną, į organizmo ląsteles patenka SARS-CoV-2 genas, todėl organizmo ląstelės pagal šį geną pradeda gaminti dyglio baltymą.
Kai kurių vakcinų sudėtyje yra genetinės informacijos (toliau – mRNR) apie dyglio baltymą, padengtos smulkiomis riebalų dalelėmis, kurios neleidžia mRNR suirti. Kai žmogui suleidžiama vakcina, jo organizmo ląstelės geba „perskaityti“ vakcinoje užkoduotą genetinę informaciją ir pradeda gaminti dyglio baltymą.
Abiem atvejais žmogaus imuninė sistema atpažįsta šį dyglio baltymą kaip svetimą organizmui ir aktyvina T ląsteles, kurios kovoja su virusu, skatina antikūnų gamybą, o jie yra natūralios apsaugos prieš svetimas organizmui medžiagas dalis. Vėliau, jei vakcinuotas žmogus turi kontaktą su SARS-CoV-2 virusu, jo imuninė sistema geba atpažinti virusą ir yra pasiruošusi su juo kovoti: antikūnai ir T ląstelės, veikdamos kartu, gali nužudyti virusą, neleisti jam patekti į kūno ląsteles ir sunaikinti užkrėstas ląsteles, taip padėdamos apsisaugoti nuo COVID-19 ligos.
Parengta pagal Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos informaciją
Paskutinį kartą redaguota:
2021-01-14 14:47